2009.07.02

Ir kodėl manęs taip pasiilgot?

Gyvenu visdar čia, Kalvarkėse.
Esu ta pati, trenkta.
Nors.. Num, dabar esu labiau trenkta nei anksčiau, pasakyčiau. Štai aš nežinau, ar drįsčiau ta video yūtūbėj įdėt. Čj ne. Kažkokia keistai trenkta. Kažkokia nuolat geros nuotaikos db. Visur noriu nueit. Visko noriu paragaut xD (tiesioginė prasmė). Damn it.

Išties tvirtai teigiu, kad stengiuosi dėti ant skaudžių prisiminimų, ratu apeinu vietas, kurie sukelia tai. Paprasčiausiai bandau pamiršt visas kvailas nesamones. Visai neseniai supratau, kad reikia gyventi ateitimi. Neverta prisiminti to, kas buvo. Bet tik tada, jei tai sukėlė skausmo. Jo, aš tokia kieta- sakau, kad neverta, o pati elgiuosi visiškai atvirkščiai. Kad ir kiek stengtumeisi, visvien kažkas išlieka ten. Ten, giliai atminty. Bet aš stengiuosi. Man pavyksta.

Trupam.

Man geriau.


Štai sėdžiu aš ant savo krėslo, prie savo seno kompo, šalia mano storas katinas, valgau vyšnias. Kątik grįžau. Svečiavausi pas Kaorii. ^^

Kūrėm keistus video, kuriuos įdėjom į jūtūbą, valgėm skrudintą batoną su kondensuotu pienu (yummy), fotkinovės su Tomu, kalbejom ligi vėlumos.

p.s. ši vasara gera. Bet ne tobula, ne tokia, kokios norėčiau giliai širdyje ^^