Vienuoliktas irašas. 2009.06.22

Jaučiuosi keistai.

Makabukas išvažiavo, nėr kieno blogą skaityt xD.

Mano negatyvūs lūkesčiai apie ,,tobulą" vasarą kažkur dingsta xD. Dabar jaučiuosi puikiai, net su mintimi, kad visi išvažiavo, kai pati kątik grįžau, susigyvenau ;]. Nusimato nebloga vasara. Žėėkit, kaip greitai šis mėnuo prabėgo. Labai labai laukiu blolio marriage. Damn, tobula. TAIP laukiu o.O!

xe xe, važiuosim pailsėt porai savaičių prie jūroz ;]. Nu gi tobula, taip kietai ten. Kepinsiuos kaip plekšnė xD. Ten TAIP tobula :O! Rimtai, tobulybė (o, naujas žodis in ma dictionary x). Pirmoji diena visada gniužia kvapą. Atvarai iš kažkokio dulkėto didmiesčio pavadinimu Vilnius į mažą miestelį pajury. Kitokie žmonės. ŠTAI - visi tobulai įdegę, pailsėję. Tomis akimirkomis jaučiuosi kaip naujokė xD. Čystai, pabalus palyginti.

Žmonės kitokie. Tikrai. Ten viskas kitaip. Vos išlipi iš apdulkėjusio bus'o ant žemės. Damn! Kvapas kitoks. Jauti karamelės ir vanilės kvapą iš popkornų ir vaflių kioskėlių gatvėj. Girdi, kaip visai netoliese groja muzika- centras, penktadieniais kaip niekad daug žmonių suplūsta čia- Basanavičiaus gatvė. Jauti vėjelį nuo jūros pusės- šviežias oras, perpildytas geriausių emocijų..

Eini nekantriai tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis, atrodo, ėjai taip seniai! Praeitais metais.. Užeini į savo kambarį, padedi bagažą ir atsiguli pailsėti po kelionės. Arbata. Poilsis. Pradaras langas, pro kurį skverbiasi jūros ūžimas. Karštis, kurį jauti visu kūnu, visa siela. TOBULA.

Eini vėl. Šį kartą ramiau. Kur skubėti? Pro ramų parką praeini neramiai ir nekantriai su mintimi, kad dar šiandien ten būtinai užsuksi. Būtinai,- pažaidi sau ir trumpai stabtelėjęs pėdini toliau. Toliau, link to, dėl ko atvažiavai. Pro pušeles jau matosi mėlyni plėmai. Smėliukas. Dar šiek tiek, ir.. Taip. Tai, apie ką svajojai dar nuo tada, kai praeitą vasarą turėjai tai palikti, grįžti atgal.

Štai tada aš suprantu, kad visgi vasara ;]. Tik tokiomis akimirkomis aš suprantu, kad gyvenu.