Kraujo ir svilinimo kvapas.. 2009.12.12

Kraujo ir svilinimo kvapas.

Ši diena buvo persmelkta nuobodulio ir minčių. Neveikiau nieko, tiesiog gulinėjau kaime, kitame pasaulio krašte, kur niekada nerandu sau vietos. Kaip visada, stačiau dideles pilis ir galvojau, kaip viskas yra ir bus. Galva nelaikė demėsio trūkumo, vėliau paprasčiausiai uždengusi veidą kairiąja ranka, kad nematyčiau, ar net netyčia nepastebėčiau, kas vyksta kieme, prie ko taip pluša dėdė su broliu, dėl ko taip nejauku. Bėgau iš tos vietos, spausdama rankoje nuo protu nesuvokiamo keistai staigaus šalčio tarytum prišalusio prie dėlno fotoaparato, kuris, atrodė, yra vienintelis man oišsigelbėjimas. Mąsčiau pozityviai (to išmokau visai neseniai; tai tikrai padeda): oras puikus, o aš pagaliau turiu laiko tam, ką mėgstu. Rankų nejaučiau, nes jas sukaustė nesveikas šaltis, nuo kurio dar dabar, tai rašydama, jaučiu karštį skruostuose. Degu, praleidau visą dieną lauke. Nesvarbu. Kiauliukas paskerstas, ir senelė turės visai žiemai mėsos. Bent tai gerai, taip? Dar.. Praleidau dieną su broliu (nors ir retokai mačiau jį šnd- visgi bendravom).

Ūch, įmesčiau kelais fotes, bet jaučiu, kaip tenoriu eiti ramiai miegoti ir atsikelti rytoj žvali ir energinga. Ryte rimtas pokalbis, o vėliau svečiai..

Labanakt.