Duok man saujelę šviesos... 2009.12.15

6.1 balo nuotraukai yra labai mažai. Mano manymu, tai yra viena iš nedaugėlio nuotraukų mano, kurios man patinka. Damn, kogero kitiems- nelabai. Keistoka, kai laikui bėgant imi nemėgt savo darbų ir pradedi žiūrėti į jas taip kritiškai, kaip niekas kitas.

Tai atsirado visai neseniai.. Kažkur prieš kokias 2 savaites. Mano kompe atsirado nerealiai tiek daug šlamšto. Brangaus šlamšto. Tai senos nuotraukos, kurios kažkada atrodė tokiso tobulos ir kitų mėgiamos, bet dabar man jos yra papraščiausiai vienas didelis fail. Medžiams nepalikdavau erdvės augti, ir nukirpdavau gėlių žiedus. Bet būdavo TAIP GRAŽU!!!! Ni. Db viskas kitaip, ir žiūriu gan greitokai apsivertė viskas. Rimčiau žiūriu ir nešaudau spontaniškai, daugiau domiuosi, o įgautos žinios papildo visą mano kaip meniniko aceit bagažą. Pagerėjo kokybė, kitų vertinimai didesni. Pakilo savęs vertinimas ir atsirado spaudimas...

Anksčiau nesusimąstydavau. Viskas vykdavo grynai spontaniškai, daug negalvojant apie galutinį variantą, apie kompoziciją ar detales. Komentarai ir pagalba labai padėjo patobulėti, padaryti kitą žingsnį. Gerai. Bet keivkieno gero yra blogoji pusė. Aš griaužiu save dėl laiko stokos, mane ima depresūxa dėl to, kad po šolės jau vėlu, tamsu, neturiu laiko ir galimybių išreikšti idėjų. O jų yra. Jų yra šimtai, jų prisigaudžiau iš visų pakampių, jas sapnuoju ir jom kvėpuoju.. Duok man saulės šviesos saujelę ir tau parodysiu, kaip gimsta šedevrai. Tereikai sąlygų. Šviesos lauke ir daug daug laiko.

Žiema- mėgstamiausias mano metų laikas. Dabar jaučiuosi kitaip. Tai yra bjaurus metų laikas, per kurį žmonės tik daug valgo ir miega..